apribojimų teorija

Apribojimų teorija (angl. Theory of Constraints arba TOC) - labai bendro pobūdžio vadybos metodologija, pirmą kart paskelbta Eliyahu M. Goldratt knygoje "The Goal", 1984 metais.

Pagrindinė Goldratt išsakyta TOC mintis - kad įmonės ar padalinio veiklą paprastai trikdo vos keletas esminių kliūčių (apribojimų), kurias pašalinus ar sutvarkius, veiklos rezultatyvumas žymiai pagerėja. Kartu Goldratt teigia, kad bet kurioje įmonėje ar padalinyje visada galima atrasti bent vieną tokią kliūtį (apribojimą), kuris juntamai trikdo veiklą, blogina jos rezultatus.

Apribojimų teorija itin efektingai pritaikoma gamybos įmonėse, savo idėjomis ji kiek primena Six Sigma metodologiją.

Apribojimų teorijos metodai

Vienas iš bazinių apribojimų teorijos teiginių yra toks: bet kuri įmonė ar organizacija gali būti vertinama, taikant vieną iš trijų rodiklių (ar jo variantą): pralaidumą, veiklos kainą, įrangą.

Bendru atveju pralaidumas reiškia pinigus ar pagamintų prekių kiekį, veiklos kaina reiškia veiklai bendrai sunaudojamus pinigus ar darbo sąnaudas, reikalingas jai palaikyti, tuo tarpu įranga - tai savo esme pinigai, investuoti įmonės ar organizacijos galutiniam rezultatui įgyvendinti.

Penki fokusavimosi žingsniai

Apribojimų teorija teigia, kad galimybė, kad organizacijos iškeltas tikslas yra stabdomas mažiausiai vieno iš ribojančių procesų, todėl tik didinant šio proceso pralaidumą, įmanoma pagerinti bendrą pralaidumą.

Gerinimo procesas susiveda į penkis žingsnius, labai primenančius Demingo ciklą:

1. Identifikuoti apribojimą (resursą, politiką ar pan., kas riboja tikslo pasiekimo galimybes)
2. Nuspręsti, kaip išnaudoti/pašalinti kliūtį (arba užtikrinti, kad procesas neeikvotų resursų ten, kur nereikia)
3. Visus kitus procesus pakeisti taip, kad jie palaikytų sprendimą (suderinti su pokyčiu visos likusios įmonės veiklą)
4. Padidinti pralaidumą (pavyzdžiui, padidinti atitinkamo proceso gamybos našumą, žaliavų pirkimo apimtis, etc.)
5. Jei jau įvykdyti žingsniai davė rezultatą, grįžti į pirmą žingsnį. Pastovumas ir inertiškumas neturi tapti dar vienu apribojimu

Šie penki žingsniai turi būti taikomi, šalinant organizacijos kliūtis bendrai, tačiau kaip ir daugeliu kitų atvejų, jie pritaikomi ir hierarchiškai: kiekvienas įmonės padalinys savo veiklą gali ir turi gerinti tokiais pat metodais.

Organizacija ar padalinys gali turėti daug problemų, tačiau pagal apribojimų teoriją, apribojimas - tai tiktai ta problema, kuri trukdo pasiekti iškeltą tikslą (kitaip tariant - problema, ribojanti pralaidumą).

Apribojimų tipai

Paprastai apribojimai skirstomi į dvi rūšis: išorinius ir vidinius. Vidinis apribojimas - tas, kur rinka nori daugiau, nei gali pagaminti įmonė: šiuo atveju įmonės pajėgumai per silpni, juos reikia plėsti. Išorinis apribojimas - tas, kur įmonė gali gaminti daugiau, nei nori rinka: šiuo atveju reikia orientuotis į naujas nišas, plėsti rinkos poreikį. Vienas iš pirmų ir svarbiausių žingsnių - tai vienareikšmiškai nustatyti, ar apribojimas išties vidinis, ar išorinis: ribos toli gražu ne visada būna akivaizdžios.

Įprastiniai vidinių apribojimų tipai:

• Įranga ir jos panaudojimo būdai. Jie nustato visos sistemos galimybę kurti/gaminti prekes ar paslaugas
• Žmonės. Pačių žmonių ar jų žinių trūkumas gali kardinaliai apriboti sistemą
• Politikos. Rašytinės ar žodinės taisyklės bei įpročiai neretai riboja sistemos galimybes gaminti daugiau

Įmonių tipai

Nagrinėjant įmonių ar padalinių veiklą, išskiriami keturi įmonių tipai, kurie žymimi raidėmis, pagal tai, kaip atrodo gamybos procesas:

• I gamykla (vienas vienam): procesas nuoseklus, kaip pavyzdys - konvejeris. Proceso našumas visada priklauso nuo lėčiausiai dirbančios grandies
• A gamykla (daugelis vienam): keli procesai veikia kaip tiekėjai vienam surinkimo procesui. Mažiausią pralaidumą turintis tiekimo procesas apriboja surinkimo procesą ir sukelia "perteklinę" gamybą kituose procesuose (sinchronizacijos problema).
• V gamykla (vienas daugeliui): šiuo atveju vienas procesas tiekia dalis keliems kitiems procesams. Jei tiekimo procesas turi nepakankamą pajėgumą, ar kažkuris surinkimo procesas turi perteklinius pajėgumus, žaliavų (arba surinkimo dalių) ima trūkti ir kitiems surinkimo procesams (greitesnis procesas "vagia" žaliavas iš kitų).
• T (kartais vadinama X) gamykla (daugelis daugeliui): tam tikras I tipo procesas išskyla į daug smulkesnių procesų, kurie veikia, kaip tiekėjai daugeliui procesų. Tai sudėtingiausias atvejis, kombinuojantis visas A ir V tipo problemas.

Kaip ir Six Sigma, taip ir apribojimų teorija efektingiausiai pritaikoma gamybos įmonėse, tačiau paslaugų valdymui jos pritaikomumas žymiai keblesnis.

Tags: vadyba, apribojimų teorija Paskutinį kartą keistas 04:02 Sek, 22 Lap 2009 , keitimus įvykdė Main. Peržiūrėtas 13,298 kartų Children Susiję puslapiai Pasidalinti